- pagramdukas
- pagramdùkas sm. (2) žr. pagrandukas: 1. Pakepiau tris kepalus didelius ir pagramdùką Alv. Reikėjo nors po pagramdùką vaikam neužmiršti pakept, ba paskui rėks VšR. Visiems vaikams močiutė iškepdavo po pagramduką Zp. Aš jau ir pagramdùką pašoviau Jnk. Davė da tokį pagramduką duonos BsPIV29. 2. Rod Pagramdùkui, matyt, neliko iš ko augt, kad toks mažas Lp. Ir ką tas jų pagramdùkas padarys be vyresnių pamačės! Btr. Turbūt pagramdùkas, kad toks švakas Vlkv. Pagramdùkas, tai užtai ir šeria tave motka Al. Šitas mano tai pagramdùkas vaikelis Prl. Onytė pagramdùkas – ji jauniausia Jnk. 3. Klvr žr. pagrandos 1: Palauk, aš tau bandelę iš pagramdùko pakepsiu Mrj.
Dictionary of the Lithuanian Language.